
Naujienos
Patvirtintos Profesionaliojo scenos meno įstatymo pataisos
2022m. Gruodžio 20 dieną Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Profesionaliojo scenos meno įstatymo pataisas, kurios įtvirtino Kūrybinių darbuotojų socialines garantijas - didėja kompensacinės išmokos dydis, atsisakoma kūrybinių darbuotojų atestacijos kaip perteklinio vertinimo.
Plačiau:
https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=283419
DĖL PERTEKLINIO KŪRYBINIŲ DARBUOTOJŲ VERTINIMO
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pateiktame profesionaliojo scenos meno įstatymo
projekte atestacija numatyta tik koncertinių įstaigų darbuotojams. Pagal
projektą kitiems kūrybiniams darbuotojams (pvz., dramos teatro aktoriams)
atestacija nebūtų vykdoma. Tokiu būdu pažeidžiamas ne tik lygiateisiškumo
principas, bet ir supriešinama kūrybinių darbuotojų Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo
Nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų darbuotojų, kurie viešo
spektaklio, koncerto ar kito renginio metu atlieka profesionaliojo scenos meno kūrinius,
kasmetinis veiklos vertinimas. Šiuo metu profesinė sąjunga kartu su teatro
administracijos atstovais vykdo konsultacijas dėl vidinės teatro kūrybinių
darbuotojų vertinimo tvarkos. Kūrybinių kolektyvų atstovų nuomone, pagrindiniai
vertinimo akcentai turėtų būti koncentruojami į kūrybinių darbuotojų darbo
užmokesčio kintamosios dalies meistriškumo koeficientų vertinimą. Darbuotojų
vertinimas turėtų būti vykdomas einamojo sezono pabaigoje, visi vertinimo
sistemos etapai turėtų būti užbaigti iki kūrybinių darbuotojų kasmetinių
atostogų pradžios.
Sausio 26 d. LR Kultūros
ministerija pateikė Profesionaliojo scenos meno įstatymo pakeitimo projektą,
kuriame siūloma nacionalinių koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams
palikti galioti ir atestaciją, kaip kūrybinių darbuotojų vertinimo tvarką.
LR kultūros ministerijos
kancleris Rolandas Kvietkauskas oficialiame rašte mūsų federacijai akcentavo
sutinkantis, kad „kūrybinių darbuotojų atestavimas ir vertinimas – tai viena
kitą dubliuojančios procedūros, todėl šiuo metu rengiamame Lietuvos
Respublikos Profesionaliojos scenos meno įstatymo pakeitimo projekte bus
siūloma visiškai ar iš dalies atsisakyti kūrybinių darbuotojų atestavimo
procedūros.“
Lietuvos Teatrų ir
koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų vardu oficialiai kreipėmės į
LR Vyriausybę, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, LR Profesinių
sąjungų konfederaciją, LR Kultūros ministeriją siūlydami išvengti perteklinio,
nelogiško ir pažeidžiančio lygiateisiškumo principus kūrybinių darbuotojų,
kurie dirba įstaigose, turinčiose muzikinį ar šokio kolektyvą, vertinimo ir
atsisakyti kūrybinių darbuotojų atestavimo tvarkos. Juk
kūrybiniai darbuotojai, kaip ir visi kiti Lietuvos dirbantieji, bus vertinami
kiekvienais metais.
Lietuvos teatrų ir
koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų vardu kategoriškai
nesutinkame, kad tai pačiai grupei darbuotojų (šiuo atveju – kūrybinių) būtų
taikomos dvi skirtingos veiklos vertinimo tvarkos, nes taip bus pažeidžiamas
lygiateisiškumo principas, lyginant su kitais dirbančiaisiais. Dvigubas
vertinimas yra perteklinis, sukeliantis chaosą ir įtampą. bendruomenė. Be to, įstatymo
projekte atestacija numatyta ne atlikėjų kvalifikacijai peržiūrėti, o
supaprastinti darbo sutarties nutraukimo tvarką, kas iš esmė yra numatyta ir
kasmetiniame veiklos vertinime.
DĖL LIETUVOS TEATRŲ IRKONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ ĮTRAUKIMO Į
VAKCINUOJAMŲ PRIORITENINIŲ GRUPIŲ SĄRAŠĄ
Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacijos vardu oficialiai kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją, Kultūros ministeriją dėl teatruose ir koncertinėse įstaigose dirbančiųjų įtraukimo į vakcinuojamų prioritetų grupių sąrašus. Atsižvelgiant į tai, jog nuo 2021 metų balandžio mėnesio 20 dienos teatrai ir koncertinės įstaigos, vadovaudamosis Lietuvos respublikos sveikatos ministro sprendimu Nr.V. 854 „Dėl teatrų ir kino klubų paslaugų teikimo bei kultūros pramogų organizavimo ir kitų renginių būtinų sąlygų“, atnaujino veiklą – vyksta repeticijos , žiūrovams rodomi spektakliai ir koncertai, didžioji dalis kolektyvų (baletas, choras, orkestras, solistai, sceną aptarnaujantys darbuotojai) dirba kontaktiniu būdu, pagal savo darbo specifiką repetuodami ar atlikdami meno kūrinį, neturi galimybės kaukių scenoje ir laikytis saugaus atstumo reikalavimų. Nors teatro darbuotojai įsijungė į profilaktinio testavimo programą, manome, jog vakcinavimas leistų saugiau dirbti.
Prašome skubos tvarka įtraukti teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojus į vakcinuojamų prioritetinių grupių sąrašą.
2021 metais didės kultūros ir meno darbuotojų atlyginimaiPatobulintame 2021 metų valstybės biudžete išlaidos kultūrai augs 20,4 mln. eurų iki daugiau nei 234,4 mln. eurų. Anot kultūros ministro Simono Kairio, 2021-aisiais, kalbant su Finansų ministerija, numatyta galimybė perskirstyti dalį rezervinių lėšų ir kultūros sektoriaus kompensacijoms. Papildomai 5,8 mln. eurų radome ir kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti, daugiau lėšų numatyta paveldui, knygų, leidinių autoriams, ministerijai pavaldžioms įstaigoms, Kultūros rėmimo fondui“, –
BNS sakė S. Kairys. Primename, kad LR Vyriausybė ir LR Seimas laikosi memorandumo susitarimo dėl kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų kėlimo 2019 - 2021 metų laikotarpiui. Memorandumas buvo pasirašytas LR Vyriausybėje su profesinėmis sąjungomis po 2019 metų rugsėjo 12 dienos įvykusios protesto akcijos
akcijos prie LR Vyriausybės „Deklaracijų laikas baigėsi – kultūros darbuotojai nori gyventi oriai!“.
PASIRAŠYTA NACIONALINĖ KOLEKTYVINĖ SUTARTIS 2021m.Spalio 16 dieną LR Vyriausybėje bus pasirašyta Nacionalinė kolektyvinė sutartis. Pagrindiniai sutarties punktai:įtvirtintas pareiginės algos bazinis dydis 2021 metams – 177 eurai. Sutarties šalys įsipareigoja, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai 2020 m. gruodžio mėnesį paskelbus naujas makroekonomines prognozes, svarstyti galimybę šį dydį padidinti.Nustatytos papildomos garantijos profesinės sąjungos nariams:2 papildomos mokamų kasmetinių atostogų dienos,profesinės sąjungos nariui, kuris mokosi pagal formaliojo švietimo programas (turi būti pateikiamos šias programas vykdančių švietimo tiekėjų pažymos) arba kuris dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, suteikiamos iki 10 darbo dienų mokymosi atostogos, mokant už jas jo vidutinį darbo užmokestį, arba iki 20 darbo dienų mokymosi atostogos, mokant už jas 50 procentų jo vidutinio darbo užmokesčio, atsižvelgus į besimokančiojo poreikius. Profesinės sąjungos narys turi pasirinkti iki 10 darbo dienų arba iki 20 darbo dienų mokymosi atostogas.Sutarties galiojimo laikotarpiu profesinės sąjungos narys turi teisę gauti iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti, mokant už jas jo vidutinį darbo užmokestį. Šia teise negali pasinaudoti pagal formaliojo ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas besimokantis profesinės sąjungos narys, kuris naudojasi Sutarties suteikiama teise į mokamas mokymosi atostogas.
Patvirtintos Profesionaliojo scenos meno įstatymo pataisos
2022m. Gruodžio 20 dieną Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Profesionaliojo scenos meno įstatymo pataisas, kurios įtvirtino Kūrybinių darbuotojų socialines garantijas - didėja kompensacinės išmokos dydis, atsisakoma kūrybinių darbuotojų atestacijos kaip perteklinio vertinimo.
Plačiau:
https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=283419
DĖL PERTEKLINIO KŪRYBINIŲ DARBUOTOJŲ VERTINIMO
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pateiktame profesionaliojo scenos meno įstatymo projekte atestacija numatyta tik koncertinių įstaigų darbuotojams. Pagal projektą kitiems kūrybiniams darbuotojams (pvz., dramos teatro aktoriams) atestacija nebūtų vykdoma. Tokiu būdu pažeidžiamas ne tik lygiateisiškumo principas, bet ir supriešinama kūrybinių darbuotojų Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo Nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų darbuotojų, kurie viešo spektaklio, koncerto ar kito renginio metu atlieka profesionaliojo scenos meno kūrinius, kasmetinis veiklos vertinimas. Šiuo metu profesinė sąjunga kartu su teatro administracijos atstovais vykdo konsultacijas dėl vidinės teatro kūrybinių darbuotojų vertinimo tvarkos. Kūrybinių kolektyvų atstovų nuomone, pagrindiniai vertinimo akcentai turėtų būti koncentruojami į kūrybinių darbuotojų darbo užmokesčio kintamosios dalies meistriškumo koeficientų vertinimą. Darbuotojų vertinimas turėtų būti vykdomas einamojo sezono pabaigoje, visi vertinimo sistemos etapai turėtų būti užbaigti iki kūrybinių darbuotojų kasmetinių atostogų pradžios.
Sausio 26 d. LR Kultūros
ministerija pateikė Profesionaliojo scenos meno įstatymo pakeitimo projektą,
kuriame siūloma nacionalinių koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams
palikti galioti ir atestaciją, kaip kūrybinių darbuotojų vertinimo tvarką.
LR kultūros ministerijos
kancleris Rolandas Kvietkauskas oficialiame rašte mūsų federacijai akcentavo
sutinkantis, kad „kūrybinių darbuotojų atestavimas ir vertinimas – tai viena
kitą dubliuojančios procedūros, todėl šiuo metu rengiamame Lietuvos
Respublikos Profesionaliojos scenos meno įstatymo pakeitimo projekte bus
siūloma visiškai ar iš dalies atsisakyti kūrybinių darbuotojų atestavimo
procedūros.“
Lietuvos Teatrų ir
koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų vardu oficialiai kreipėmės į
LR Vyriausybę, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, LR Profesinių
sąjungų konfederaciją, LR Kultūros ministeriją siūlydami išvengti perteklinio,
nelogiško ir pažeidžiančio lygiateisiškumo principus kūrybinių darbuotojų,
kurie dirba įstaigose, turinčiose muzikinį ar šokio kolektyvą, vertinimo ir
atsisakyti kūrybinių darbuotojų atestavimo tvarkos. Juk
kūrybiniai darbuotojai, kaip ir visi kiti Lietuvos dirbantieji, bus vertinami
kiekvienais metais.
Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų vardu kategoriškai nesutinkame, kad tai pačiai grupei darbuotojų (šiuo atveju – kūrybinių) būtų taikomos dvi skirtingos veiklos vertinimo tvarkos, nes taip bus pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, lyginant su kitais dirbančiaisiais. Dvigubas vertinimas yra perteklinis, sukeliantis chaosą ir įtampą. bendruomenė. Be to, įstatymo projekte atestacija numatyta ne atlikėjų kvalifikacijai peržiūrėti, o supaprastinti darbo sutarties nutraukimo tvarką, kas iš esmė yra numatyta ir kasmetiniame veiklos vertinime.
DĖL LIETUVOS TEATRŲ IRKONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ ĮTRAUKIMO Į
VAKCINUOJAMŲ PRIORITENINIŲ GRUPIŲ SĄRAŠĄ
akcijos prie LR Vyriausybės „Deklaracijų laikas baigėsi – kultūros darbuotojai nori gyventi oriai!“.
PASIRAŠYTA NACIONALINĖ KOLETYVINĖ SUTARTIS
Trečiadienį, liepos
10 dieną, Vyriausybė ir penkiolika profesinių sąjungų, tarp kurių ir Lietuvos
Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacija, pasirašė
Nacionalinę kolektyvinę sutartį, kuria sutariama 2020 metais didinti darbo
užmokestį viešojo sektoriaus darbuotojams. Šis sprendimas palies apie 286
tūkst. darbuotojų, tarp jų ir kultūros ir meno darbuotojus dirbančius pagal
darbo sutartis.
Remiantis sutartimi,
pareiginės algos bazinis dydis kitais metais bus padidintas nuo 173 iki 176
eurų. Pareiginės algos bazinis dydis taikomas apskaičiuojant visų
valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų,
valstybės pareigūnų, teisėjų, karių ir valstybės politikų darbo užmokestį, o
pareiginė alga nustatoma bazinį dydį padauginus iš nustatyto pareiginės algos
koeficiento.
Kartu didinami
minimalūs koeficientai visoms kvalifikuotoms pareigybėms valstybės ir
savivaldybių įstaigose. Koeficientų padidinimas palies apie 50 tūkst.
darbuotojų iš viso viešojo sektoriaus.
Nacionalinę
kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariai, be kita ko, įgis
papildomų garantijų, kurios suteiks apčiuopiamos naudos apie 32,4 tūkst.
profesinių sąjungų narių. Papildomos garantijos profesinių sąjungų nariams
suteikiamos norint paskatinti darbuotojus ginti savo interesus kolektyviai ir
stiprinti profesines sąjungas.
Papildomos
garantijos Nacionalinę kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų
nariams:
2 papildomos mokamų kasmetinių atostogų
dienos, kurios turi būti išnaudojamos per vienus metus;
10 darbo dienų trukmės mokymosi atostogos
per metus, kurių metu mokamas visas vidutinis darbuotojo darbo užmokestis, arba
20 darbo dienų trukmės mokymosi atostogos per metus, kurių metu mokama bent
pusė darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Šiuo atveju netaikomas Darbo
kodekse nustatytas reikalavimas suteikiant mokamas atostogas mokymuisi turėti
bent 5 metų darbo stažą toje darbovietėje.
Pasirašyta nauja LNOBT teatro kolektyvinė sutartis
1. Padidėjo visos socialinės išmokos, kurios nuo šiol bus pririštos prie minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio (didėjant minimaliam užmokesčiui šalyje, automatiškai padidėja ir socialinė išmoka).
2. Grąžinta išmoka gimus vaikui.
3. Reglamentuotos sąvokos: kūrybinis darbuotojas, individualus darbas, nuotolinis darbas, iškvietimas, gamybinis būtinumas.
4. Meninių kolektyvų (baleto, choro, orkestro ir operos solistų) darbo specifika apibrėžta atskiruose prieduose prie kolektyvinės sutarties.
5. Reglamentuota lygių galimybių politika ir įgyvendinimo priemonės.
6. Apibrėžtas nuotolinio darbo taikymas.
7. Nustatyta papildoma apsauga socialiai jautriai darbuotojų grupei: kuriems iki senatvės pensijos arba teisės gauti kompensacinę išmoką (rentą) yra likę 5 metai.
8. Už darbą poilsio dieną mokamas 2,5 tarifo darbuotojo darbo užmokestis arba darbuotojo prašymu kompensuojama suteikiant 2,5 papildomas poilsio dienas per mėnesį arba tas dienas pridedant prie kasmetinių atostogų.
9. Darbuotojui gali būti suteiktos iki 12 mėnesių neapmokamos ir iki vieno mėnesio apmokamos kūrybinės atostogos (pateikus reikalingus dokumentus).
10. Profesinės sąjungos nariams suteikiama papildoma apmokama diena prie kasmetinių atostogų
PALAIKOME KOLEGAS IŠ ŠVIETIMO SEKTORIAUS
Stiprybės Jums... Būkite išgirsti!
Pagarba kultūros ir meno žmonėms už pilietiškumą





Protestas: Kultūros darbuotojai nori gyventi oriai
Alkana kultūra / #alkanakultura
Kultūros lauko bendruomenė yra nusivylusi derybomis su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir kitomis valdžios institucijomis dėl kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo 2019 metais.
Nors deklaruojama, kad kultūra yra prioritetas ir pirmąkart Nepriklausomos Lietuvos istorijoje Lietuvos Respublikos Seime (toliau – Seimas) veikia Kultūros komitetas, deja, didesnio dėmesio kultūra ir jos žmonės taip ir nesulaukė.
Nevykdomas ir Lietuvos Respublikos XVII Vyriausybės programos pažadas suvienodinti kultūros ir švietimo sektorių atlyginimų vidurkius. 2017 m. Lietuvoje kultūros srities darbuotojų vidutinis darbo užmokestis buvo 593 eurai atskaičius mokesčius, kai tuo pačiu laikotarpiu šalies vidurkis – 747 eurai po mokesčių.
Atlyginimai kultūros ir meno darbuotojams nedidinti nuo 2016 metų ir yra mažiausi visame viešajame sektoriuje Lietuvoje, o vidutinis kultūros srities darbuotojų DU yra trečias mažiausias visoje Europos Sąjungoje (ES). Nesprendžiama DU didinimo problema sąlygoja nuolatinį kultūros darbuotojų skaičiaus mažėjimą (nuo 13,5 tūkst. 2014 m. iki 13,3 tūkst. 2017 m.), formuoja kitas sudėtingas kultūros lauko situacijas: kultūros įstaigose regionuose ima trūkti profesionalių darbuotojų, neatvyksta dirbti jauni, įgiję kultūros ar meno srities išsilavinimą specialistai, o tai neišvengiamai įtakoja kultūros paslaugų kokybę.
Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos Kultūros komitetas kreipėsi į visas valdžios institucijas: Seimo komitetus, susitiko su Ministru Pirmininku, inicijavo Kultūros ministerijoje darbo grupės sukūrimą dėl darbo užmokesčio didinimo programos parengimo, prašė 2019 metų biudžete numatyti 30 mln. eurų ir nuo 2019 m. sausio 1 d. kiekvienam kultūros darbuotojui padidinti atlyginimą vidutiniškai 150 eurų. Deja, bet Kultūros ministerija (LR Vyriausybės kanceliarijos 2018 m. birželio 27 d. pasitarimo pas Ministrą pirmininką protokoliniu sprendimu) 2019 metais pasiūlė tik 3,5 mln. eurų, t.y. vidutiniškai 21 euru padidinti kiekvieno kultūros darbuotojo atlyginimą.
Todėl Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos Kultūros komitetas, atstovaujantis profesinių sąjungų nacionalines organizacijas, kultūros įstaigų nacionalines organizacijas
2018 metų rugsėjo 17 dieną 12 valandą prie Vyriausybės rūmų (Gedimino pr.11, Vilnius) inicijuoja protesto akciją DEKLARACIJŲ LAIKAS BAIGĖSI – KULTŪROS DARBUOTOJAI NORI GYVENTI ORIAI! kuria sieks atkreipti visuomenės dėmesį į kultūros sektoriaus problemas.
Kviečiame aktyviai dalyvauti viešinant, dalinantis šiuo renginiu bei būtinai atvykti!
Renginį organizuoja: Lietuvos respublikos trišalės tarybos kultūros komitetas

DĖL
KULTŪROS IR MENO DARBUOTOJŲ DARBO UŽMOKESČIO DIDINIMO, ĮGYVENDINANT VYRIAUSYBĖS
PROGRAMOS NUOSTATAS
Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų
profesinių sąjungų federacija, vienijanti Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų
darbuotojus, kreipėsi į aukščiausias Lietuvos Respublikos institucijas, prašydama įvykdyti LR Vyriausybės programoje
(2016-12-13, Nr.XIII-82) įtvirtintas nuostatas dėl kultūros ir meno darbuotojų
atlyginimų kėlimo, suvienodinant su švietimo darbuotojų darbo apmokėjimu.
Jau dabar teatrams ir koncertinėms
įstaigoms yra sudėtinga išlaikyti ir motyvuoti esamus darbuotojus ir pritraukti
naujų aukštos kvalifikacijos darbuotojų, nes negali pasiūlyti Lietuvos nūdienos
realijų atitinkančio darbo užmokesčio. 2018 m. Kultūros ministerijos atlikta
kultūros ir meno įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio analizė atskleidė, jog
tarp kvalifikuoto ir nekvalifikuoto darbo (už kurį mokama MMA), skirtumas
sudaro 32 proc. Tad aukščiausios kvalifikacijos specialistai išeina į privatų
sektorių ar išvyksta į kaimynines šalis, kur darbo užmokestis yra 5-6 kartus
didesnis. Kultūros ir meno darbuotojų per pastaruosius metus tendencingai
mažėja.
Esamę įsitikinę, jog, norint didinti
kultūros ir meno vaidmenį valstybės politikoje bei kultūros ir meno prieinamumą, siekiant užtikrinti
aukščiausią meninį lygį, siekiant sumažinti kultūros ir meno sektoriaus
darbuotojų darbo užmokesčio atotrūkį nuo švietimo sektoriaus bei kaimyninių
šalių darbo užmokesčio, finansavimą šioms sritims būtina didinti.
KVIEČIAME PASIRAŠYTI PETICIJĄ DĖL PAREIGINĖS ALGOS BAZINIO DYDŽIO ATSTATYMO
Gerb. kolegos,
prašome pasirašyti peticiją dėl Lietuvos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinio dydžio atstatymo!
Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų
profesinių sąjungų federacija, vienijanti Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų
darbuotojus, kreipėsi į aukščiausias Lietuvos Respublikos institucijas, prašydama įvykdyti LR Vyriausybės programoje
(2016-12-13, Nr.XIII-82) įtvirtintas nuostatas dėl kultūros ir meno darbuotojų
atlyginimų kėlimo, suvienodinant su švietimo darbuotojų darbo apmokėjimu.
Jau dabar teatrams ir koncertinėms
įstaigoms yra sudėtinga išlaikyti ir motyvuoti esamus darbuotojus ir pritraukti
naujų aukštos kvalifikacijos darbuotojų, nes negali pasiūlyti Lietuvos nūdienos
realijų atitinkančio darbo užmokesčio. 2018 m. Kultūros ministerijos atlikta
kultūros ir meno įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio analizė atskleidė, jog
tarp kvalifikuoto ir nekvalifikuoto darbo (už kurį mokama MMA), skirtumas
sudaro 32 proc. Tad aukščiausios kvalifikacijos specialistai išeina į privatų
sektorių ar išvyksta į kaimynines šalis, kur darbo užmokestis yra 5-6 kartus
didesnis. Kultūros ir meno darbuotojų per pastaruosius metus tendencingai
mažėja.
Esamę įsitikinę, jog, norint didinti
kultūros ir meno vaidmenį valstybės politikoje bei kultūros ir meno prieinamumą, siekiant užtikrinti
aukščiausią meninį lygį, siekiant sumažinti kultūros ir meno sektoriaus
darbuotojų darbo užmokesčio atotrūkį nuo švietimo sektoriaus bei kaimyninių
šalių darbo užmokesčio, finansavimą šioms sritims būtina didinti.
LIETUVOS PROFESINIŲ SĄJUNGŲ KONFEDERACIJOS SUVAŽIAVIMAS
2018 metų Gegužės 11 diena
LTIKĮDPS federacijos vardu sveikiname Gerb. Ingą Ruginienę su naujomis LPSK pirmininkės pareigomis ir linkime sėkmės, stiprybės, palaikymo ir gerų sprendimų darbuotojų naudai!


Kviečiame kartu paminėti Tarptautinę darbo dieną.
Gegužės 1 diena. 12 val. Vinco Kudirkos aikštė, Vilnius.
Lauksime Jūsų!
http://www.lpsk.lt/2018/04/26/sveskime-tarptautine-darbo-diena-drauge-2/

2017.11.27. Federacija oficialiai pritaria LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto sprendimui nuo 2018 metų sausio taikyti 137 eurų pastoviosios algos bazinį dydį
Valstybės viešojo valdymo prioritetu turi būti siekis viešajame sektoriuje sutelkti aukštos kvalifikacijos specialistus, jiems pasiūlant profesionalumą atitinkantį atlygį.LIETUVOS PROFESINIŲ SĄJUNGŲ KONFEDERACIJOS SUVAŽIAVIMAS
2018 metų Gegužės 11 diena


Kviečiame kartu paminėti Tarptautinę darbo dieną.
Gegužės 1 diena. 12 val. Vinco Kudirkos aikštė, Vilnius.
Lauksime Jūsų!
http://www.lpsk.lt/2018/04/26/sveskime-tarptautine-darbo-diena-drauge-2/
2017.11.27. Federacija oficialiai pritaria LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto sprendimui nuo 2018 metų sausio taikyti 137 eurų pastoviosios algos bazinį dydį
2009 metais, prasidėjus ekonominei krizei, Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų, biudžetinio sektoriaus darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis buvo sumažintas nuo 490 Lt (141,9 eurų) iki 450 Lt (130,5 euro) ir iki šiol nebuvo didinamas.
Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacija, vienijanti Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojus, pritaria LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto sprendimui nuo 2018 metų sausio mėnesio 1 dienos, apskaičiuojant biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos pastoviąją dalį, taikyti 137 eurų bazinį dydį.
2017.10.03. LTIKĮDPS federacijos narių susitikimas su Kultūros ministerijos atstovais dėl asmeninių muzikos instrumentų naudojimo ir kompensavimo tvarkos
Šiandien LR kultūros ministerijoje įvyko pasitarimas dėl asmeninių muzikos instrumentų naudojimo nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų bei koncertinių įstaigų kūrybinei veiklai kompensavimo tvarkos. Pasitarime dalyvavo LR kultūros minsiterijos atstovė, Lietuvos Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų bei orkestro bendruomenės atstovai. Vieningai buvo pritarta, kad esama instrumentų amortizacijos tvarka, kuri buvo patvirtinta dar 2005 metais, neatitinka šių dienų ekonominių realijų. Pasiūlyta koreguoti kompensavimo tvarkos 3.2 punktą, kuriame kalbama apie muzikos instrumento asmeninės nuosavybės teisės nustatymą ir 4 punktą, nustatant didesnį kompensacijos dydžio lubų nustatymą. Vietoje 1 bazinės socialinės išmokos, pasiūlyta įvesti 2 bazinės socialinės išmokos dydį.
2017.06.27
SOS LIETUVOS KULTŪRAI!
Finansų ministerija nurodė Kultūros minsiterijai kitų metų kultūros sektoriaus biudžetą sumažinti net 17 mln. eurų. Sektorius, kuriam iš valstybės biudžeto atseikėjama tik 1.76 proc. viso šalies BVP, pasak finansų ministerijos, gyvena pernelyg geromis sąlygomis...
Sakoma, kad tai tik diskusijos pradžia. Bet esmės tai visiškai nekeičia. Tokie sprendimai visiškai prieštarauja Vyriasiausybės programoje išdėstytoms vertybėms:
2017.10.03. LTIKĮDPS federacijos narių susitikimas su Kultūros ministerijos atstovais dėl asmeninių muzikos instrumentų naudojimo ir kompensavimo tvarkos
Šiandien LR kultūros ministerijoje įvyko pasitarimas dėl asmeninių muzikos instrumentų naudojimo nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų bei koncertinių įstaigų kūrybinei veiklai kompensavimo tvarkos. Pasitarime dalyvavo LR kultūros minsiterijos atstovė, Lietuvos Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų bei orkestro bendruomenės atstovai. Vieningai buvo pritarta, kad esama instrumentų amortizacijos tvarka, kuri buvo patvirtinta dar 2005 metais, neatitinka šių dienų ekonominių realijų. Pasiūlyta koreguoti kompensavimo tvarkos 3.2 punktą, kuriame kalbama apie muzikos instrumento asmeninės nuosavybės teisės nustatymą ir 4 punktą, nustatant didesnį kompensacijos dydžio lubų nustatymą. Vietoje 1 bazinės socialinės išmokos, pasiūlyta įvesti 2 bazinės socialinės išmokos dydį.
2017.06.27
SOS LIETUVOS KULTŪRAI!
Finansų ministerija nurodė Kultūros minsiterijai kitų metų kultūros sektoriaus biudžetą sumažinti net 17 mln. eurų. Sektorius, kuriam iš valstybės biudžeto atseikėjama tik 1.76 proc. viso šalies BVP, pasak finansų ministerijos, gyvena pernelyg geromis sąlygomis...
Sakoma, kad tai tik diskusijos pradžia. Bet esmės tai visiškai nekeičia. Tokie sprendimai visiškai prieštarauja Vyriasiausybės programoje išdėstytoms vertybėms:
GYVYBINGA LIETUVOS KULTŪRA – PILIETIŠKOS IR DARNIOS VISUOMENĖS PAGRINDAS
Nematome čia jokios finansavimo sistemos, kultūros infrastruktūros atnaujinimo galimybių ir juo labiau strateginio Lietuvos kultūros vaidmens politikoje įtvirtinimo.
Raginame kultūros ir meno bendruomenę netylėti, kol dar ne vėlu...
Įspūdžiai iš balandžio 28 dienos Lietuvos profesinių sąjungų organizuotos protesto akcijos
„Reikalaujame atlyginimų didinimo, sveikų ir saugių darbo vietų“!



2017m. Balandžio 19 dieną LTIKĮDPS federacijos vardu oficialiai kreipėmės į Lietuvos Kultūros ministeriją dėl Nacionalinių ir Valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų orkestrų asmeninių instrumentų naudojimo kompensavimo tvarkos
LTIKĮDPS Federacijos vardu pasiūlyta iš esmės peržvelgti
Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. Birželio 30 d. Įsakymu Nr. ĮV
319 reglamentuotą asmeninių muzikos instrumentų naudojimo kūrybinei veiklai
nacionaliniuose ir savivaldybių teatruose ir koncertinėse įstaigose
kompensavimo tvarką.
Dar 2005 metais patvirtinta kompensavimo
tvarka pažeidžia orkestro artistų lygiateisiškumo principą bei darbo kodekso
191 straipsnio 3 dalį, kurioje teigiama, kad darbdavys turi užtikrinti
normalias darbo sąlygas, kad darbuotojai galėtų įvykdyti darbo normas. Viena iš
tokių sąlygų yra darbui atlikti reikalingų medžiagų ir įrankių tinkama kokybė
ir jų pateikimas reikiamu metu. Šiuo metu nacionaliniuose ir valstybiniuose
teatruose tokios sąlygos užtikrinamos ne visiems vienodai. Pučiamaisiais
instrumentais grojantys muzikantai yra aprūpinami instrumentais bei
eksploatacinėmis medžiagomis, o styginiais instrumentais grojantys muzikantai
yra priversti instrumentus įsigyti už savo lėšas.
Kompensavimo
tvarkoje nustatyti kompensacijos už instrumentų naudojimą dydžiai neatitinka
šių dienų ekonominių šalies realijų. Instrumentų eksploatacijos kaštai per
paskutinį dešimtmetį išaugo beveik tris kartus. Todėl būtina padidinti dar 2005
metais patvirtintus kompensacijų už muzikos instrumentų naudojimą ir priežiūrą,
dydžius.
Šiuo
metu nėra aiškios nacionalinių ir valstybinių teatrų orkestrų instrumentų
pirkimo ir priežiūros sistemos. Todėl siūlome sudaryti specialią darbo grupę,
kurią sudarytų nacionalinių ir valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų
orkestro kolektyvų atstovai, ir kuri iš esmės peržvelgtų esamą kompensavimo už
asmeninių instrumentų naudojimo tvarką.
Kviečiame į šalies profesinių sąjungų balandžio 28 d., penktadienį, 12 val. prie vyriausybės organizuojamą protesto akciją „Reikalaujame atlyginimų didinimo, sveikų ir saugių darbo vietų“!
Prieš mitingą, 11 val., bus piketuojama prie darbdavių interesams atstovaujančių organizacijų.
Maži atlyginimai ir nesąžiningas verslo pelno perskirstymas – nuolatinis Lietuvos skaudulys. Šalies bendrasis vidaus produktas auga, bet kone trečdalis lietuvių gyvena skurde! Didėjančios verslo pajamos mažai atsispindi darbuotojų atlyginimuose.
Dėl to Lietuvos profesinės sąjungos solidarizuojasi su Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) iniciatyva „Europai – reikia atlyginimų didinimo. Laikas mūsų atsigavimui“.
Jau trylika metų Lietuva priklauso ES, bet vis dar negyvename kaip europiečiai. Darbuotojų išnaudojimas – kasdienė verslo praktika. Skaičiuojama, kad apie 40 proc. darbuotojų priversti dirbti viršvalandžius. Dar blogiau – su penktadaliu jų nėra sąžiningai atsiskaitoma!
Minint Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną, atkreipsime dėmesį ir į darbo vietų saugumą. Deja, daug Lietuvos darbdavių į tai tebežiūri pro pirštus. Tenka konstatuoti, kad darbuotojų sauga ir gerovė nėra tarp jų prioritetų.
Nenorime su tuo taikstytis, nenorime pigios Rytų Europos šalies etiketės! Reikalaujame sąžiningo užmokesčio ir saugių, sveikų sąlygų darbe!
2017m. Sausio 17 dieną LR Seimas priėmė Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą
Įstatymu (projektas Nr. XIIP-4723(2) įtvirtinami biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sąlygos ir dydžiai, materialinės pašalpos, darbuotojų pareigybių lygiai ir grupės, taip pat kasmetinis veiklos vertinimas.
Nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų vadovams pareiginės algos kintamosios dalies nustatymas priklauso nuo praėjusių metų veiklos užduočių ir vertinimo rodiklių ir gali siekti iki 2 pareiginės algos pastoviosios dalies dydžių. Nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų darbuotojų, kurie viešo spektaklio, koncerto ar kito renginio metu atlieka profesionalaus scenos meno kūrinius, ir kurių pareigybių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos kultūros ministras, pareiginės algos kintamosios dalies nustatymas priklauso nuo einamųjų metų vykdomos kūrybinės veiklos užduočių ir vertinimo rodiklių ir gali siekti iki 2 pareiginės algos pastoviosios dalies dydžių, neviršijant kultūros ir meno įstaigai skirtų lėšų darbo užmokesčiui ir nurodant mokėjimo terminą.
Plačiau skaitykite: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=119&p_k=1&p_t=168473
2016 m. Rugsėjo 20 dieną LR Seime buvo priimtas Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas!
87 UŽ, 3 SUSILAIKĖ. Džiugu, kad kartu buvo priimtas ir papildytas kompensacinių išmokų straipsnis. LTIKĮDPS federacija prie šio įstatymo intensyviai dirbo nuo pat 2007 metų. Po ilgų metų derybų, įtikinėjimo pagaliau turime socialiai atsakingą, lygiateisiškumo principo nepažeidžiantį socialinių išmokų straipsnį. Į kompensacinių išmokų straipsnį įtraukti orkestro smuikininkai, dramos aktoriai, cirko artistai ir kt., iki 8 BSI padidinta bazinė socialinė išmoka.
Dėkojame visiems, kurie prisidėjo prie šio įstatymo tobulinimo. Už konstruktyvų pokalbį su profesinėmis sąjungomis dėkojame Seimo nariams Gerb. Vytautui Juozapačiui ir Gerb. Raimundui Paliukui. Esame dėkingi Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui už iki galo atliktą darbą ir sugebėjimą suderinti visų suinteresuotų grupių pozicijas.
Balsavimo eiga:
http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_klaus_stadija&p_svarst_kl_stad_id=-23984
LTIKĮDPS federacijos vardu dėkojame visiems teatrų ir koncertinių įstaigų atstovams, kurie paaukojo savo laiką, buvo pilietiški ir su kolegomis iš kitų Lietuvos profesinių sąjungų Rugsėjo 10 dienos mitinge palaikė prezidentės VETO dėl darbo kodekso.

Reikalavimai naujajam Darbo kodeksui
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) kviečia į protesto akciją „Čia gyvensim ir dar balsuosim!“, kuri vyks birželio 16 dieną, ketvirtadienį, 11 val. Nepriklausomybės aikštėje šalia Seimo.
Akcijos metu profesinių sąjungų atstovai pasisakys prieš skubotą Darbo kodekso projekto svarstymą bei teisės aktų liberalizavimą.
„Socialinio modelio įstatymų paketas svarbus visiems Lietuvos piliečiams, nes jis lems ne tik dirbančiųjų ateitį, todėl kviečiu aktyviai dalyvauti protesto akcijoje ir aiškiai išreikšti savo pilietinę poziciją“, – teigia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
Ši protesto akcija iš kitų išsiskirs interaktyvia scena, kurioje LPSK ekspertai diskutuos apie socialinį modelį bei komentuos tiesiogiai Seime vykstantį posėdį, kuriame bus svarstomi dirbantiesiems aktualūs klausimai. Mitingo dalyviai turės žalias bei raudonas korteles, o jų dėka galės balsuoti ir taip įvertinti Seimo narių darbą.
Akcijos metu taip pat bus apdovanoti labiausiai dirbantiesiems „nusipelnę“ Seimo nariai, savo iniciatyvomis bloginantys dirbančių žmonių teises.
KODĖL TU TURI DALYVAUTI BIRŽELIO 16 DIENOS MITINGE?
https://www.youtube.com/watch?v=DNE6v0xVb7k
Šiaulių naujienos
Įstatymo pakeitimo projektas: artistai, į darbo biržą žengte marš!
LTIKĮDPS Federacijos pozicija. Plačiau skaitykite:
Seimo nario prof. Vytauto Juozapaičio spaudos konferencija „Teatras po Damoklo kardu“
Seimo nario V. Juozapaičio pranešimas: „Lietuvoje stinga principinio kultūros politikos supratimo ir įgyvendinimo“
NAUJO DARBO KODEKSO PROJEKTAS
Daugiau dėmesio besilaukiančioms moterims, griežtesni reikalavimai atleidžiant, ribotas terminuotų sutarčių kiekis ir kiti svarbūs dalykai – tai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pastangų dėka priimta Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete. Supažindiname išsamiau su dar 5 aktualiais sprendimais, priimtais komitete:
1. Komitetas pritarė pasiūlymui, jog darbdavys negali atleisti nėščiosios, dirbančios pagal terminuotą darbo sutartį.
2. Mokslininkų siūlymu, nutraukiant darbo sutartį darbuotojas būtų įspėjamas prieš vieną mėn., o jei darbo santykiai tęsiasi mažiau nei metus – prieš dvi savaites. Komitete nuspręsta šiuos įspėjimo terminus padvigubinti tiems darbuotojams kurie augina vaiką iki 14 metų amžiaus bei darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip 5 metai; taip pat patrigubinti įspėjimo terminus neįgaliems darbuotojams ir tiems žmonėms, kuriems iki pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.
3. Nuspręsta, jog terminuota darbo sutartis nuolatiniam darbui gali būti sudaroma tik jei dėl to sutarta kolektyvinėje sutartyje. Terminuotų darbo sutarčių negali būti daugiau nei 20 procentų nuo visų darbdavio sudarytų sutarčių skaičiaus. Tai apsaugos dirbančiųjų interesus, nes pasitaiko atvejų, kai darbdaviai tokiomis sutartimis manipuliuoja.
4. Profesinės sąjungos iškovojo, kad būtų atsisakyta nenumatytos apimties darbo sutarčių. Nors mokslininkai siūlė jas įvesti, komitetas šiam pasiūlymui nepritarė, nes dirbdami pagal tokią darbo sutartį darbuotojai prarastų įvairias socialines garantijas.
5. Komitetas nusprendė palikti „atsiskaitymo lapelių“ tvarką. Nors mokslininkai siūlė jų atsisakyti dėl esą didelės biurokratinės naštos, SRDK nariai nusprendė, jog darbuotojai ir toliau turi gauti du dokumentus – darbo sutartį bei „atlyginimų lapelius“. Jų dėka dirbantieji, kaip ir anksčiau, galės efektyviai ginti savo interesus.
LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas teigė, kad šiame DK projekte atsiranda vis daugiau garantijų darbuotojams. „Kai kuriais atžvilgiais šis kodekso projektas mums netgi priimtinesnis nei dabartinis kodeksas. Mūsų tikslas – suderinti liberalumą su dirbančiųjų apsauga. Kol kas šį tikslą pavyksta pasiekti, tačiau dar neaišku, koks bus jo likimas Seime“, – pasakojo A. Černiauskas.
Naujasis Darbo kodekso projektas Seime užregistruotas 2015 m. birželio 12 d. Jį sudaro 264 straipsniai.
lpsk informacija.
Daugiau dėmesio besilaukiančioms moterims, griežtesni reikalavimai atleidžiant, ribotas terminuotų sutarčių kiekis ir kiti svarbūs dalykai – tai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pastangų dėka priimta Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete. Supažindiname išsamiau su dar 5 aktualiais sprendimais, priimtais komitete:
1. Komitetas pritarė pasiūlymui, jog darbdavys negali atleisti nėščiosios, dirbančios pagal terminuotą darbo sutartį.
2. Mokslininkų siūlymu, nutraukiant darbo sutartį darbuotojas būtų įspėjamas prieš vieną mėn., o jei darbo santykiai tęsiasi mažiau nei metus – prieš dvi savaites. Komitete nuspręsta šiuos įspėjimo terminus padvigubinti tiems darbuotojams kurie augina vaiką iki 14 metų amžiaus bei darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip 5 metai; taip pat patrigubinti įspėjimo terminus neįgaliems darbuotojams ir tiems žmonėms, kuriems iki pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.
3. Nuspręsta, jog terminuota darbo sutartis nuolatiniam darbui gali būti sudaroma tik jei dėl to sutarta kolektyvinėje sutartyje. Terminuotų darbo sutarčių negali būti daugiau nei 20 procentų nuo visų darbdavio sudarytų sutarčių skaičiaus. Tai apsaugos dirbančiųjų interesus, nes pasitaiko atvejų, kai darbdaviai tokiomis sutartimis manipuliuoja.
4. Profesinės sąjungos iškovojo, kad būtų atsisakyta nenumatytos apimties darbo sutarčių. Nors mokslininkai siūlė jas įvesti, komitetas šiam pasiūlymui nepritarė, nes dirbdami pagal tokią darbo sutartį darbuotojai prarastų įvairias socialines garantijas.
5. Komitetas nusprendė palikti „atsiskaitymo lapelių“ tvarką. Nors mokslininkai siūlė jų atsisakyti dėl esą didelės biurokratinės naštos, SRDK nariai nusprendė, jog darbuotojai ir toliau turi gauti du dokumentus – darbo sutartį bei „atlyginimų lapelius“. Jų dėka dirbantieji, kaip ir anksčiau, galės efektyviai ginti savo interesus.
LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas teigė, kad šiame DK projekte atsiranda vis daugiau garantijų darbuotojams. „Kai kuriais atžvilgiais šis kodekso projektas mums netgi priimtinesnis nei dabartinis kodeksas. Mūsų tikslas – suderinti liberalumą su dirbančiųjų apsauga. Kol kas šį tikslą pavyksta pasiekti, tačiau dar neaišku, koks bus jo likimas Seime“, – pasakojo A. Černiauskas.
Naujasis Darbo kodekso projektas Seime užregistruotas 2015 m. birželio 12 d. Jį sudaro 264 straipsniai.
lpsk informacija.
2015 m. Rugpjūčio 26 dieną LR Kultūros ministerijoje buvo pristatytas galutinis Profesionaliojo Scenos meno įstatymo projektas. Kultūros ministerijos atstovų teigimu įstatymo projektas buvo parengtas atsižvelgiant į darbo grupės pasiūlymus ir LR institucijų pateiktas pastabas. Tačiau Lietuvos Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacija su tokiais Kultūros ministerijos teiginiais nesutinka.
LTIKĮDPS aktyviai dalyvavo 2013 metais Kultūros ministro
sudarytoje darbo grupėje įstatymo projektui parengti ir teikė siūlymus dėl
kūrybinių darbuotojų specifinių darbo santykių, socialinės apsaugos,
kompensacinių išmokų, darbo užmokesčio.
LTIKĮDPS federacijos neįtikino Kultūros ministerijos atstovų
pareiškimai, jog galutiniame Profesionaliojo scenos meno įstatymo projekte buvo
atsižvelgta į LR institucijų pastabas.
Ūkio
ministerijos išvadose aiškiai nurodoma, kad biudžetinių įstaigų įstatymo
13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, biudžetinė įstaiga negali būti pertvarkyta į
kitos teisinės formos juridinį asmenį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
Atsižvelgiant į tai buvo pasiūlyta įstatymo projekto 5 straipsnį papildyti
atskira dalimi, kurioje būtų aiškiai nurodyta, kokiais atvejais nacionalinis
teatras, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, gali būti pertvarkyta į
viešąją įstaigą, taip pat kokiais veiksmais toks procesas būtų grindžiamas.
Tačiau galutiniame įstatymo projekte 5
punkte kalbama tik apie Juridinio asmens pripažinimą ir nė žodžio neužsiminta,
kokiais atvejais nacionalinis teatras gali būti pertvarkytas į viešąją įstaigą,
nei kuo remiantis tokie veiksmai būtų atliekami.
Taigi Profesionaliojo Scenos meno įstatymo
projekte yra daugiau klausimų nei atsakymų. Įstatymo projektas buvo kuriamas
paskubomis, veikiamas tam tikrų išorinių jėgų, kurioms sukurta darbo grupė
nebuvo pavaldi. Turbūt dėl to ir visi jos pasiūlymai buvo atmesti arba griežtai
sukritikuoti.
LTIKĮDPS federacija išreiškė oficialią poziciją, jog nepritaria tokiam Profesionaliojo scenos meno įstatymo projektui.
Liepos 27 d. išplėstiniame LPSK valdybos bei Lietuvos profesinių sąjungų koordinacinio centro posėdyje nutarta
Rugsėjo 10 d. 12 val. organizuoti protesto akciją prie LR Seimo
„Baudžiavai darbe – NE! Prieš darbuotojų garantijų mažinimą“:
1. Darbo užmokesčio ( įskaičiuojant apmokėjimą už atostogas ir viršvalandžius) sumažinimą.
2. Darbuotojo atleidimo iš darbo supaprastinimą.
3. Darbuotojo atleidimą be priežasties, įspėjus prieš 3 dienas.
4. Išeitinių išmokų ir įspėjimo terminų mažinimą.
5. Maksimalios darbo laiko savaitės ilginimą nuo 48 iki 60 valandų.
6. Terminuotų darbo sutarčių įvedimą nuolatinio pobūdžio darbui.
7. Atostogų už darbo stažą panaikinimą.
8. Būtinojo darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti ilginimą dar penkeriais metais.
9. Darbuotojų, auginančių vaikus, garantijų mažinimą.
10. Profesinių sąjungų teisių apribojimą.
PROGRAMA
12 val. – mitingas prie LR Seimo.
13-14 val. – teatralizuota eisena iki LR Vyriausybės.
14 val. – pabaiga.
KVIEČIAME VISUS PRISIJUNGTI!
Rugsėjo 10 d. 12 val. organizuoti protesto akciją prie LR Seimo
„Baudžiavai darbe – NE! Prieš darbuotojų garantijų mažinimą“:
1. Darbo užmokesčio ( įskaičiuojant apmokėjimą už atostogas ir viršvalandžius) sumažinimą.
2. Darbuotojo atleidimo iš darbo supaprastinimą.
3. Darbuotojo atleidimą be priežasties, įspėjus prieš 3 dienas.
4. Išeitinių išmokų ir įspėjimo terminų mažinimą.
5. Maksimalios darbo laiko savaitės ilginimą nuo 48 iki 60 valandų.
6. Terminuotų darbo sutarčių įvedimą nuolatinio pobūdžio darbui.
7. Atostogų už darbo stažą panaikinimą.
8. Būtinojo darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti ilginimą dar penkeriais metais.
9. Darbuotojų, auginančių vaikus, garantijų mažinimą.
10. Profesinių sąjungų teisių apribojimą.
PROGRAMA
12 val. – mitingas prie LR Seimo.
13-14 val. – teatralizuota eisena iki LR Vyriausybės.
14 val. – pabaiga.
KVIEČIAME VISUS PRISIJUNGTI!
Nuo 2015 metų liepos 1 d. apie 46 eurus didėja atlyginimai kultūros ir meno darbuotojams. Atlyginimų kėlimas kultūros ir meno darbuotojams numatytas Vyriausybės programoje. Skaičiuojama, kad tam papildomai prireiks 5 mln. eurų. Lėšos bus paskirstytos kiekvienai savivaldybei ir kultūros ir meno įstaigoms, kurios bus savarankiškos asignavimų valdytojos.
http://www.peticijos.lt/visos/71784
Naujame darbo kodekso projekte kūrybiniams darbuotojams yra numatomos terminuotos sutartys (DK 109 str.), visiškai supaprastinama atleidimo iš darbo procedūra be darbuotojo kaltės (DK 112 str), galiausiai atimama galimybė kultūros ir meno darbuotojams turėti apmokamas atostogas ne kūrybinio sezono metu. Trumpai tariant, kūrybinius darbuotojus norima paversti sezoniniais darbininkais. (DK 113 str.)
Įsigaliojus tokiems darbo kodekso pakeitimams, kūrybiniai darbuotojai netektų visų socialinių garantijų, apie kompensacines išmokas būtų galima tik pasvajoti.
Pagal Europos Sąjungos direktyvas darbo kodekso pataisos negali bloginti dabar esamos darbuotojų padėties.
Tačiau kūrybiniams darbuotojams kažkodėl negalioja nei LR konstitucija nei Europos sąjungos direktyvos..
Įdomu tai, kad Lietuvoje kultūros ir meno sektorius sukuria apie 5 proc. šalies BVP. Valstybė iš biudžeto atgal skiria tik apie 1,4 proc.
21 Nacionaliniame teatre ir koncertinėje įstaigoje dirba 1550 kūrybinių darbuotojų, iš jų 1425 pagal neterminuotas darbo sutartis.
Taigi norėtųsi užduoti paprastą klausimą: Kuo Lietuvai nusikalto ši maža saujelė žmonių? Kodėl naujame darbo kodekse kūrybiniai darbuotojai yra diskriminuojami kitų Lietuvos dirbančiųjų atžvilgiu?
LTIKĮDPS federacijos vardu jau esame išsiuntę oficialius raštus dėl naujo darbo kodekso grėsmių kūrybiniams darbuotojams LR Prezidentūrai, LR Seimui, LR Vyriausybei, Lygių galimybių kontrolės tarnybai, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai bei daugeliui teatrų ir koncertinių įstaigų.
Raginame visus teatrus ir koncertines įstaigas netylėti šiuo klausimu ir išreikšti savo griežtą poziciją.
2014M. GRUODŽIO 4D. KULTŪROS
MINISTRO ĮSAKYMU ATNAUJINTA DARBO GRUPĖ TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ORGANIZACIJŲ
ĮSTATYMO PROJEKTUI PARENGTI
LR
kultūros ministras pavedė atnaujintai darbo grupei iki 2015m. sausio 30 d.
pateikti Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pakeitimo
projektą.
Primename, kad LNOBT profesinė sąjunga yra viena iš teatrų ir koncertinių įstaigų federacijos steigėjų. Todėl džiugu, kad darbo grupėje turime du LNOBT profesinės sąjungos ir teatrų ir koncertinių įstaigų federacijos atstovus. Tai Gerb. Regina Burakauskienė ir Gerb. Rimantas Ramanauskas.